Ilgesį turiu

Kai nematau dangaus,
Vis tiek man šviečia saulė-
Iš artimo akių ir šypsenos...
Atsiveria gražus pasaulis,
Kada klausau tavo dainos.
Jei nematau laukų,-
Dar mano akys žalios
Ir gali supti lieptus
Ant upeliukų, ežerų
Ir su visai nematomais,
Bet kažkada nubėgusiais
Į praeitį takeliais
Sugrįžti prie namų galiu...
Dar nežinau, kur apsistoti tektų,
Bet savo ilgesį turiu-
Priglusti prie krūtinės;
Tavo akys melsvos
Spindėtų, būtų dangumi
Ar ežeru giliu.
2009