Pasiklausau, kaip medžiai ošia,
Kaip šnara vasarą išnokę pakelės javai
Ir žiogas tęsia įnirtingą smuiko šokį,
Kuriam paklūsta net svyruojantys beržai...
Ir niekada gyvenimas netyli,
Nereikia klausti, kokie bus orai.
Prognozės aiškios, kas jas žino, tyli-
Vis tiek nuo to juk niekas nesikeis...
Kai nėra ką sakyti, kalbam apie orą:
Aptarinėjam net praėjusius metus,
Nusikeliam į amžių pradžią,
Nors nieko pasakyti ir nenorim-
Tik nejauki tyla greičiau gal pasibaigs...
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą