Vakaro praregėjimas

Kai paliečiau šakelę,
Rodos, praregėjau-
Tokia graži saulėlydžio spalva...
Kai paskutinis spindulys
Pakibo debesėly
Ir apšvietė viršukalnes,
Juodai nudažė tik gelmes.
Prie jų tada baugu prieiti-
Tiesiu į šviesą visada rankas.
Dabar gerai žinau,
Kas įkvėpimą teikia,
Kas sielos atveria versmes.
Į jas gali visą gyvenimą
Lyg neregys vis eiti,
O pamatai-
Tik saulei besileidžiant,
Vakare.
Bet ar suspėsiu lig nakties?
2009