Dažnai žiūriu į dangų-
Sukasi lyg apskritimas
Saulės-laiko ratas
Ir žemės horizontas apvalus;
Po kojom greit drugys pakyla
Ir apsuka mažytį ratą,
Vėl tupia-savo vietą
Atranda visada laiku...
Kasdien platėja, traukiasi
Net upėje verpetai-
Tai mūsų nuolatinė patirtis;
Nuo prigimties suktis rate įpratę
Nematome, kaip dyla jis
Ir traukiasi siauryn.
Žmogaus mažesnis
Negu saulės ratas,
Todėl ir skubame pirmyn,
O pasirodo, liekame
Verpeto vidury...
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą