Jei iš toli susirenka draugai,
Prie vieno stalo kai susėda
Ir iš visur pasipila gandai-
Kas kaip gyvena, juk sunkiau
Po svetimu dangum rasti sau vietą.
Bet eina per pasaulį žmonija,
Tarsi užėmę vėl klajoklių vietą.
Ir trubadūrų jau seniai nėra,
Bet kiek legendų ir dainų sudėta...
Koks trumpas žmogaus amžius,
O jaunystė,-tarsi burė pakelta,-
Tik laukia vėjo palankaus,
Atrodo visos dienos dar saulėtos...
O kiek tų vėjo gūsių...
Visada į krantą stiprūs plaukia,
O kitus bangos išmėto.
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą