Ilgai net nežinojau,
Kad papartis žiemą neužmiega,
Žaliuoja jis su samana žalia.
Kada priėjus pasklaidau
Baltutį purų sniegą,
Atsiveria miško atodanga-
Paparčio pasislėpusi šaka.
Koks vasarą jo išvešėjęs krūmas,
Po medžių tankia lapija,
Nebijo ir pavėsio-želia šalia liūno,
Seni kelmai apstoti tarsi mūru,
O šalia jo tokia menka viksva...
Braidau miške ir vasarą, ir žiemą-
Paparčio žiedo neradau, deja...
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą