Gerve, gervele tu pilkoji,
Trumpėjančių dienų viešnia esi,
Per vasarą slapta vaikus vedžiojai
Ir vieniša kažkur dabar skrendi.
Tik žiemai artinantis gervių pulkas
Išsirikiuoja, pažeme šešėliuose jauti,
Kaip iriasi sparnai per tuščią lauką
Tarsi vandens platybėse,
O šaltą žiemą mums palieka...
Pavasario ir gervių grįžtant laukiu,
Kaip klykauja ir traukia prie lizdų-
Toks tyras kasmet laimės šauksmas;
Gervelę sulankstau, kai darosi sunku...
O vasara tokia trumpa-sulaukiau;
Parskrido gervė paviešėti,
Bet ilgai, kaip ir viltis, neužsibus...
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą