Kelmai vasarą

Dažnai pasiklausyti nueinu,
Ką girioj medžiai kalba,
Kaip linksi šakomis,
Kai sveikinasi vienas su kitu;
Praūžus vėtrai tarpai atsiranda
Tarp eglių, drebulėlių ir pušų...
Kiti, atsparesni ir lankstesni, iškenčia-
Su neganda akis į akį susitinka ne visi.
Ruduo sugrubusia ranka nupurto

Paskutinius lapus,
O žiemą skeldėja nuo šalčio,
Nuo kirvio krinta senesni...
Dabar prie kelmo rausta
Vienišos prinokusios avietės,
Sutrešusių šakų lyg laužo apsupty.
Ir ko iš daugelio galiu tikėtis,
Jei krosnį pakuriu pati...
Taip dabar šalta kelmui,
Ar jauti?
2009