Galiu prie beržo
Prastovėti visą dieną-
Klausytis šnaresio
Ant svyrančių šakų...
Lapų jaunų, žalių.
Daug mena daugiametės-
Ilgakasės garbanėlės...
Taip sušukuotos nebebijo vėjo,
Po juo ir nuo liūties
Dar paslėpt galiu.
Gerų šakų pavėsis
Savo rankomis priglaudžia-
Į jo kamieną remiasi kiti.
Jei akys myli, sako tiesą
Ir be priekaištų atleidžia-
Tik po daug metų tampa artimi.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą