Kiek daug darbų atidėlioju,
Pati save baru:tingėti negražu,
O kasdienybė skamba nemaloniai,
Kad tik per prievartą
Su ja sugyvenu...
Kas išveja į saulę ir į lietų,
O vėjas tartum neša ant sparnų?
Tik savas namas kausto kojas-
Kur tada naktis padėčiau,
Iš kur sapnai lankytų,
Jei nesutiktų gėlės, kai grįžtu.
O kaip svajonės dangumi plazdėtų,
Jeigu nebūtų durų ir langų,-
Gal laisvę aš savaip jaučiu?..
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą