Suras...

Pasidžiaugiau giria-
Klevai parimę laukia;
Pasveikinau paukščius-
Gandralizdis kieme;
Pamojau debesėliui-
Jis dangumi kasdieną plaukia
Paskui saulutę vakarėjančia žara...
Dar paklausiau, kaip šaukia
Vandens srovė gyvenimo upe.
Ir nežinau, kur link nuplaukia
Mano svajonė-ji greita.
Susimąsčiau, argi man reikia
Atodangų naujų aukštam kalne.
Pasirėmiau į šaką pamiškėj,
Kuri seniai palaužta laukia,
Kad ją prakalbinčiau savo daina...
Tiek to, pabūsiu tyloje-
Tegu mane pašaukia,
Suras, kam būsiu artima.
2009