Išskrido iš lizdų
Gandrų mažyliai-
Tokie nebaikštūs...
Varlinėja pievose, pakelėmis.
Dabar tėvai ir perspėti nespėtų,
Jei į akis nelaimė žiūri,
Jau nesuskubtų ir neišgelbėtų,
Sparnais nebeapglėbtų-
Kur kas sunkiau,
Nei buvo dar lizde maži...
Kaip džiaugsis laisve
Jie dangun pakilę,
O rūpesčiai dar prieš akis,
Labai toli...
Naujų kraštų nematę,
Kojų svetur neapšilę-
Tik rudenį jie po pasaulį,
Kaip ir kiti, išsiblaškys...
O, kiek daug motinų
Be laiko dėl vaikų pražilo;
Nesulaikysi, jei duoti sparnai,
Vis tiek jie skris.
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą