Seniai miško keliai
Būtų žole užžėlę,
Paskui vėjovartos
Užgriūtų, pūtų,
Suvešėtų jaunuolynas
Po senais stiebais,
Išaugtų ir siūbuotų
Žalia miško siena
Ir žvėrys eitų
Vien tik jiems
Težinomais takais.
Ir nedejuotų medis
Po kirviu kasdieną-
Žarijas gal įskeltų tik žaibai.
Tokia giria iliuzijų tikrovė...
Draustinių knygos
Rašomos miškams ir pievoms-
Jomis nevaikšto žmonės,
Ir nesigano gyvuliai.
Kažkas didžiuojasi gamta,
Nors ištuštėjo trobos,
Užžėlė nužvyruotas kiemas,
O šeimininkai bastosi
Europos pakraščiais-
Išduoti kryžiai ir Dievai.
2009
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą