Gražiausios gėlės
Vasarą pražysta,
Kai laisto debesėlis,
Vėjas kalbina žiedus...
Kokia graži žemės
Ir augalų draugystė-
Vieni kitiems skoloj nebus.
Tarp akį veriančių spalvų
Galiu ir pasiklysti-
Neišsirinksiu, kur gražiau.
Tarsi atbėga iš paskos
Jau pasiklydusi jaunystė-
Nušvito saulė dar skaisčiau...
Oi, kokios šiltos rankos
Per pečius nuslysta-
Tarsi dabar iš naujo rožę,
Prieš daugel metų dovanotą,
Pamačiau.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą