Ant kelių padedu rankas,
Tarsi kalta akis nuleidžiu;
Sustingsta žvilgsnis
Ir tokia tyla, kai pasakyti,
Ką žinau, širdis neleidžia.
Taip visada jaučiuosi,
Kai slogi mintis nakčia
Užmigt ilgai ilgai neleidžia-
Lyg prie ligonio lovos
Budinčiam iš nuovargio galva
Nusvyra ir naktis
Be sapno pasibaigia...
Pažadina išaušusi diena,
Rasa po kojom išsisklaido-
Einu nežinomais keliais,
Kurio net sapnas nenutiesia.
Žvalgausi į šalis slapta-
Greičiau iš miško šio išeičiau,
Kur diena, saulė ir šviesa,
Bet nelabai kas nuo manęs priklauso.
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą