O, kokia vasara!
Aplinkui pievose
Vien lauko gėlės;
Vėjas kedena
Ramunėlių galveles...
Jei būtų sieloje ramu,
Gal atsigulčiau
Už galvos rankas sunėrus,
Žiūrėdama į dangų
Pinčiau lyg vainiką
Prisikėlimo daineles...
Kada žiūriu aukštyn ,
Žodžiai tarsi užstringa-
Tiek žemiškų darbų,
Kurie ir liks nepaliesti...
Malonių iš dangaus
Ar kažkokios paguodos,
Kai dar tokia diena,
Prašyti nedrįstu-
Juk pasakys:"Kur pats esi?.."
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą