Pražilo pievos-nurudavo smilgos,
Atolas pažeme iškilo gan aukštai,
O, sakė, metai nederlingi,
Jei šaltos naktys ir ilgai nežydi ajerai...
Bet vėjas dar kažko nerimastingas-
Sukioja tarsi vėtrungė padebesiais,
Į ryto saulę panašūs dirvonai
Pasiūlo pasidžiaugt kartu su jais.
Jei širdyje šviesu, gal ir prisėsčiau-
Taip raibuliuoja saulėje miškai,
Prie ežero tave pakviesčiau,
Kaip būtų gera grįžti geltonais takais...
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą