Prasikala žolė
Ir greitai auga.
Ji žemėje sava-
Kaip oras ir vanduo.
Žmogaus gyvenimas
Prasideda kaskart iš naujo-
Nėra pernykščių
Pasilikusių šaknų...
O kiekvienam paskirta-
Rankos, protas,
Auginamas daug metų,
Ir tiek pridaroma klaidų...
Nesinaudosi svetima gija-
Sukurti kažką nauja
Dažnai ir amžiaus neužtenka.
Kada surandami sprendimai,
Sukasi į vakarą jau ratas...
Seniai jau supratau-
Nedygsta net ir augalas
Be sėklų ar šaknų.
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą