Vis negaliu paaiškinti,
Kodėl myliu berželį.
Juk svyruonėlis baltas-
Niekuo nežymus,
Dažniausiai augantis
Pakrūmėse ar šalia kelio,
Bet liemenėlis toks žavus...
Pavasarį ir lapai kvepia,
Iš nulaužtos šakos
Pasipila saldi sula;
Lyg priekaištas vienatvės,
Kam paliktas prie tako,
Kuriuo sugrįžtama namo,
Nors paryčiais, nakčia...
Oi, linksta šakos iki žemės
Ir lapų sūkurys, kai siaučia
Vasaros liūtis, audra...
Kaip nemylėsiu beržo?
Jisai-lemtis, paguoda mano,
Prie baltojo priglustu visada.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą