Pirmieji jau lizde
Mažyliai čiulbuonėliai spurda
Ir žioja tėvams savo burneles...
-Kaip noriu valgyti!-vis šaukia,
O šie taip stengiasi dėl jų-
Vis neša, gaudo...
Netgi pamiršo daineles.
Kiek šįmet daug jiems inkilų iškėlė-
Galbūt subūrė ir užuojauta tikra,
Kai mato, kad šalia
Kažkas mažesnis,
Laukiantis pagalbos,
Lyg į dangų sparnelius išskėtęs
Plazdena, ryto giesmę gieda...
O, kaip be jų prašvistų saulė
Inkile ir mano širdyje.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą