O pumpurai-kokie visi vienodi,
Jiems reikia saulės šilumos;
Kai skleidžiasi lapeliai
Tokie gražūs, dar neatsibodę-
Jauni, švelnučiai...
O gal tik taip atrodo,
Kai ieškai laimės, meilės
Su pirmais žiedais?
Tokia trumpa šio žavesio sekundė-
Užkaitins karštis ir praeis.
Liks viskas po senovei-
Sulaukusi rudens vėsos
Ramybės ir brandos
Kaip pumpuro, kuris iškęs
Žiemos šalčius ir išsiskleis...
O mano jaunos dienos
Jau negrįžtamai pražuvo,
Paliko žavūs praeities aidai.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą