Pakilo į saulutę
Medžio lapas žalias-
Tik jam atsiveria dangus.
Sušildytas lyg sapno gero
Švelnumo ieško;
Net ir vėjas-draugas,
Kaip žemė atsikvėptų,
Jei nebūtų jo...
Ir koks žalios spalvos
Nepaprastas aiškumas-
Be artimo apgaulės,
Nepasitikėjimo grėsmės.
Kiek akys leidžia,
Pažiūriu į saulę,
Vėl užsimerkiu-
Žalia žalia akyse...
Pakluonėse prasikalė
Žalia žolelė-
Nepamečiau tikros
Gyvenimo Didžiosios prigimties.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą