Svajonės-visada žingsniu į priekį
Ir nesvarbu, kada eini.
Pasvyra kryžiai-
Medžiai išsitiesia ir auga...
Paminklai bus nauji,
Dar gražesni.
Kai pakeliu aukštyn akis
Ir bėgu pasitikt svajonę,
Pernakt atrodo medžiai didesni,
Nors bręsta jie nematomai,
Kaip žmonės,
Bet jų tikslai-gyventi,
Žaliuojant puošti žemę-
Vieninteliai, svajonėms atviri.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą