Sakiau, pabėgau nuo lemties
Į saulės spindulį, kuris gražus,
Bet kartais karštas karštas...
Ir svyla siela nuo minties,
Kad pradedi kažkam apkarsti.
O pasitraukti niekaip negali
Ir nepajėgi susitaikyt,
Kad niekada šiam saulės spinduly
Nebūsi apšviestas iš arti...
Nebūna žemėje žmonių,
Kurių nedrasko nerimas,
Kai lauki nuolatos, kad kas užtartų...
Tik gulbės kalbasi be žodžių-
Jų gyvenimas kitoks,
Bet negali gulbe pavirsti.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą