O,koks dar artimas troškimas-
Kaip vaikui atsisėsti
Ir prieš saulę pasišildyti
Ant kelmo ar akmens.
Ir mėgautis vandens
Čiurlenančio ramybe,
Skaičiuoti LAIKĄ
Nuo pavasario iki rudens...
Atrodo, kad net žiemą
Lyg kažkas pamiršo-
Nupustė vėjas
Nuo kalnelių kauburių
Ir pradangino taip toli,
Kad ji ilgam iš atminties išbluko,
Bet visai nedingo...
Tik prieš saulutę atsisėst ramiai galiu.
Ant kelmo katinėlis tupi-
Kažkas mažesnis,
Gal daugiau jam reikia šilumos...
Pabūk ir nebijok-
Aš kitą vietą susirasiu,
Priglausiu delną prie akmens;
Sugėręs saulę jis mane globos.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą