Dažnai susimąstau atvėrus langą,
Žiūriu į erdvę ir tik sau sakau,
Kad vėl matau paveikslą,
O ant jo tarsi nupieštą saulę -
Mažų pirštelių dideli darbai...
Jei mažas vaikas man paliečia veidą,
Aplanko angelas ir kūnu liejasi
Švelnumo, atgimimo šiurpuliai-
Tau žiūri į akis, per sielą vėl keliauja
Vaikystėje matyti grožio atspindžiai.
Ir visuomet jautiesi jaunas,
Kai prie krūtinės glaudžiasi vaikai,
Kai glosto jo galvelę
Mano jau sudiržęs,
Metų išrašytas delnas,-
Tai begalinis džiaugsmas...
Tarsi pievų gėlės skleidžiasi
Nuo to žinojimo, kad po savęs
Ne vien tik žodį palikau.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą