Sustingęs pavasaris

Kaip sunkiai sprogsta
Šįmet medžio lapai-
Išsirpę laukia pumpurai...
Žiema nubėgo taip ir neatskleidus
Tikro savo šalto veido,
Kai tvoros pyška,
Skyla medžių šerdys.
Neišbandytos liko jėgos,
Todėl ir nebežino niekas,
Kur ta stiprybė,
O kuris paliegęs-
Visiems vienodai šalta,
O šiaurės vėjas, žiemą nepasiautęs,
Tarsi sustojęs žiūri
Ir nedrįsta dar tolyn nueiti...
Kokios didžiulės
Nepažintos baimės akys
Dar ilgam nedingo...
O mes , ar jaučiame pavasarį,
Kuris čia pat sustingo?
2009