Ir kaip dažnai prasilenkiu
Su džiaugsmo kibirkštim...
Apsižvalgai,
O ji toli už vartų.
Nereikalingas ,
Vienišas pasijunti,
Kai reikia kam
Kiek atviresnį žodį tarti.
Tiesa, kai stovi prieš akis,
Jeigu nelinksmina,
Nedrįsk net prasitarti-
Visiems užtenka ir savų bėdų...
Ir tik apgaulė,
Kad esi kam artimas.
Todėl gal gimdamas šauki,
Kad kvapą sau greičiau įtrauktum,
Paskui, kaip sugebi,
Vis per gyvenimą eini,
Ir kvailio vietoje
Ieškodamas artumo, šilumos
Atsiduri ne kartą.
Ir bus, kada išeisi vienas-
Tik su savo mintimis,
O prie šalies nebus to artimo-
Juk kiekvienam sava lemtis
Ir niekas negalės tau žingsnių antrint.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą