Rankutė ištiesta,
Akelės išplėstos
Ir žvilgsnis apsiblausęs ...
Kas skauda, kas yra
Net nebeklausi.
Priėjusi tik papūti, apkabini
Ir prie širdies priglaudusi
Kažkiek palauki...
Ir byra ašarų lietus-
Stengiesi daugiau druskos neužberti,
Nors valgom ją kasdien-
Jinai labai skaudi...
Geriau atodūsį išgirsti.
O mūsų dienos priešaky-
Jau didelis esi, užaugęs,
Bet visada taip gera,
Kai užuojautą geri...
Ir iš akių, kai byra
Ašarų lietus, tada priėjęs
Švelnų žodį paskubėk ištarti-
Tik paklausyk...miške
Paukštelių giesmės girdis.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą