Tuoj sužaliuos nauja žolė,
Pridengs nukritusius lapus
Ir seni rąstai sudūlės,
Pavirs dirvožemiu puriu.
O ant gyvybės likučių,
Kai saulės spindulys rasoj žibės,
Degs atmintis lyg tošies fakelas.
Ir stiebsis naujas daigas,
Pirmieji paukščiai suks lizdus
Ir vaikučius perės.
O ar taip greitai
Man pavasaris naujai žydės,
Po kojom žemė kilimą išskleis?..
Sustoju prie sutrešusios žievės,
Žinau-juk mūsų dienos suartės...
O dabar skleisiu dainą,
Su manimi paukšteliai dar čiulbės-
Gyvenimas lyg upeliukai
Į vieną vagą... kol subėgs.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą