Vėl pajudėjo Urvena-Nepereisi per brastą...
Girelėje pasklido
Paukščiukų kalba.
Žibučių vos vos matomos akelės
Sugėrė mėlyno dangaus
Saulutę ir visas spalvas...
O už upelio žmonės,
Dėl kurių likimo
Skauda sielą lyg už savo,
Atrodo, padalintum
Laimės kibirkštis mažas,
Gal jų užtektų,
Kad atželtų prie upelio
Nudžiuvęs uosis, sužydėtų klevas,
Ir dūgztų bitės nuoširdi malda.
Kodėl žmogus dažnai
Nevertina kito žmogaus
Menkučio džiaugsmo,
Jei lieka jam tik tiek-
Gyvenimo nyki klaida,
Kad šeimoje našlaičiais augę,
Vien vargą matę-
Ir tegalėjo pasirinkti juodą darbą...
Ir liko ištikimas jam.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą