Daug kartų buvau alkanas žmogus
Ir valgiau neprinokusias vyšnias
Apsidairydama, kad kas tik nesibartų,
Kramsnojau ajerų šaknis
Ir liepų pumpurus, kokie jie buvo saldūs!
Bet ir žievė, jei ji šviežia, skani...
Kai nulupi žievelę rudą, o jos vidurys
Lipnus, sotus, nors kvepia aitriai.
Čiobrelių galvutes burnon dedi-
Kokie kvapai-net užsimerki...
Ir žemuogės jau noksta,o žalia karti-
Nubėgi prie balutės atsigerti.
Bet visa tai jau praeity-
Gyvenimas ne vien nuo to apkarsta.
Dabar tik sielos alkį taip jauti,
O gal tas jausmas grįžta
Nuo vaikystės vartų?..
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą