Kai žemė klausia, kur keliauji,
Einančio per lygias pievas
Ir per miškus be tako-
Per kalnus negali sugrįžti atgalios...
Prie ežerų tik nuveda upeliai,
Ten, kur vanduo,-gyvybės šulinys.
O taip dažnai beeidama
Vis nepataikau į žvyruotą kelią,
Nes daug takelių
Ir tokių siaurų, klaidžių...
Einu, kol mane žemė neša,
Lyg ant rankų kelia,
Dainuoti jai gražių dainų-
Girdi mane?
Dainuokime kartu.
2009
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą