Žinau, kad milijonai
Skuba ,eina,
Bet spengianti tyla,-
Aplinkui nieko negirdžiu...
Matau-ir pro mane
Šimtai praeina
Ir kartais pastumia alkūne,
Kai trūksta vietos eilėje
Prie kasdieninės duonos-
Neperku daiktų...
Retai taip būna,
Kada akys susieina,
Girdžiu dainas,
Dainuojamas kitų,
Bet jos į širdį taip retai ateina-
Melodija ne ta
Ar žodžiai ne iš tų,
Kuriuos pati jaučiu.
Tik noriu prisiliesti
Prie vaikystės slenksčių-
Tenai pradžių pradžia,
Tarp ežerėlių ir kalvų
Ir padėkoti tiems,
Kurių likimas liko
Šiapus mano lemties durų
Ir atmintis įskaitoma tik iš akių.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą