2009 m. vasario 3 d., antradienis
Žemyn galva
Nuo ko girioj eglutės lūžta?
Ir krenta žemyn galva
Kaip seni, atšipę mūšiuose kardai.
Pasipila aplinkui debesys spygliukų,
O ant šakų dar kyburiuoja
Kankorėžiai ir lapų skudurai.
Kiek metų reikia,
Kad nuplautum gėdą,
O kiek nematomų klastų
Atsiveria prie seno bėdžiaus,
Kai LAIKAS pakabina
Aukštyn kojomis,
Už pažastų...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą