Ant akmenų jau samanos sužėlę-Jie matė dar ir tuos laikus,
Kai akmeninį kirvį kėlė
Žmogus kovoj ir prie darbų.
O tas laimėjo, kieno delnas kietas,
Suvilgomas tik prakaito lašu...
Žinojo-reikia eiti, nugalėti
Arba keliauti į kitus kraštus.
O kas pakito nuo to laiko-
Juk akmenys dar guli ant laukų...
Nuo kaktos lašas prakaito nukrenta,
Pavirsta girdančiu rasos lašu-
Paskui ilgam nurieda
Ir po šaltu akmeniu melsvu...
2009.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą