Pakalnė

Į tolį ritasi kelelis
Tarsi virš medžių,
Pro jų viršūnes
Slysta žvilgsnis-
Mano tik vienos takai...
Smagu įkopti į viršūnę
Stataus kalno,
Iš kur atsiveria
Gyvenimo vaizdai,
Tada matai,
Kokia stati pakalnė-
Paslysi, nepataikysi...
Šalikelėje aštrūs stagarai.
Bet ar galėsiu nusileisti
Nieko neužkliudžius,
Niekada nesusižeidus?
Pakalnėje kas laukia-nežinai.
2009