Įsitaisiau ilgam
Ant pat kalno viršūnės...
Kokie gi čia kalnai-
Čia Lietuva maža.
Pasižiūrėsiu, kur saulutė žiūri
Nuo vieno iki kito
Dangaus krašto eidama.
Ir žemei spindulius
Į pačią sielą kloja;
O kur šešėlis,
Stūkso siena-tyluma...
Po valandėlės
Kad prasiskverbtų
Į kiekvieną grumstą,
Visiems po lygiai,
Pakartoja-ir taip dalinama
Kaip duona šiluma.
Prabėganti diena-
Gyvenimo stebuklas...
Apsižvalgai-jau vakaro žara,
O už kalnelio
Juodos pėdos nusidriekia,
Akmenų šešėliai stūkso...
Lakštingala pragysta
Lyg miškas uždainuoja
Ir šaukia rytą...
Man ir tau-
Naujos dienos daina.
2009
2009 m. vasario 27 d., penktadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą