Seniausia, ne-vyriausia,Pati geriausia širdimi-
Užaugome kita karta
Ant josios rankų,
Sutilpome ant kelių
Jaunesni visi.
O, nesakau, kad visko
Mums užteko:kol augome,
Bėgiojome basi ir alkani,
Bet visada žinojau-
Tavo geros, darbščios rankos
Pakels, jei šauksiu:
-Pas mane ateik, jeigu gali...
Prabėgo pusė amžiaus
Lyg viena minutė.
Žiūriu-pražilome abi...
Tos pačios akys
Ir dabar dar budi-rūpi,
Kad būtų man geriau.
O, ačiū tau už tai,
Pabūk su manimi,
Kiek leis lemtis.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą