Labiausiai žavi
Šimtamečiai,
Nors raukšlėmis
Pasidengė veidai,
Susimetė į kuprą metai,
O akyse dar smalsūs žiburiai...
Ir rankos, lyg išsišakojusios
Gražuolės šakos,-
Kiek daug sutilpo jo glėby...
Gerumas-nedalinamas,
Nerasi jo ant tako...
Reikėjo eiti ilgą kelią,
Pabūti saulės spindulių
Nušvitusioje apsupty.
2009
2009 m. vasario 22 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą