Ant seno kelmo
Nauja giria užauga,
O gal iš sėklų
Medžių tų pačių,
Kurie prieš daugel metų
Čia šlamėjo ir vaikystę
Senas saugojo-
Tik čia išliko godos
Ir gilios šaknys
Lyg senolių kalbos,
Kas buvo,
Kai dar buvome maži.
O buvo kovos
Ir rekrutų kelias,
Svetur prabėgusi jaunystė
Ir kapai jau pamiršti...
Plona lietuviška knygelė
Keliavo uždrausta
Nakčia į pirkią
Pro slaptas duris.
Tokios istorijos
Nematė gal pasaulis...
Todėl tikiu, kad be prasmės
Nevirsta medis,-
Kaip Lietuva-mūsų viltis-
Išaugusi išliks.
2009
2009 m. vasario 12 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą