Pro apšerkšnijusius medžius
Lyg sidabru papuoštas galvas,
Pro eglių žaliaskarių bokštus
Su aštriais spygliais žaliais
Juoduoja, lyg gyvatė
Raitosi lygus asfaltas-
Leki, aplinkui nieko nematai.
Gal ir skubėti niekur nebereikia?..
Sustoju kartais, jei šalikelė plati.
Dar noriu pažiūrėti, kur pušaitės
Boluoja kepurėtos iš toli.
Manau, toliau pėsčia nueisiu,
Palabinsiu sutikusi bet ką...
Gal ir gerai, kad apšarmojo
Tarsi medžio šakų skraistė
Blakstienos, antakiai, galva...
Dabar galėsiu pasipasakoti,
Kur ėjau...mačiau kažką.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą