Žiūriu į MOTINĄ,Kuri ant savo rankų
Kūdikėlį tarsi laimę supa-
Tą paveikslėlį
Prie savęs kasdien turiu.
Galvoju, kiek reikėjo jai
Prie sergančio suklupus
Nušluostyt ašarų-
Ištryškusių ir susimaišiusių,
Jų abiejų-akių.
Tik motina pirma galėjo sekti
Ir paskui sūnų-
Visada kančių keliu,
O kam kitam jėgų užtektų,
Jeigu ne prigimtinė Meilė
Šauktų prie vaikų.
O motina, suklupusi prie kryžiaus,
Savaime jau yra šventa...
Ir jeigu moteris to nepatyrė,
Nežino, ar ji-Motina yra.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą