Nepamaniau,Kad kažkada
Atversiu knygą-
Savo sielos salą,
Pakviesiu artimuosius
Ir gerus draugus...
O prie krantų sustos
Beržai ir tamsios eglės,
Linkės sėkmės
Ir pas mane ateis
Pabūt kartu.
Koks permainingas
Dažnai būna
Švytintis pasaulis-
Lyg miniatiūrą
Nuostabią piešiu:
Rašau spalvotą žodį,
Juo apjuosiu dangų,
Kur nardo saulė
Tarp aušros ir vakarų.
Atplaukia mėnuo
Į mažytę mano salą
Su blyksinčiu
Per nerimo bangas
Mažyčiu laiveliu...
Nepavėlavo.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą