Gražiais vardais
Vadino sūkurius-
Turbūt suprato,
Gyvenimas-tai sūkurys...
Verdinėje paskęsta akys,
Jeigu su ilgesiu žiūri.
O,kokios godžios lūpos,
Kokios švelnios rankos
Paglosto kaktą ir pečius...
Kaip laukiam šypsnio,
Atrodo, švelniai kalba-
Atsklinda balsas iš toli;
Klausaisi,o širdis
Lyg paukštis baugščiai žvalgos,
Nejaugi pro mane praskris?..
Ir prie versmių
Dažnai ateinam-
Patikrinam kaskart jausmus,
Suradę artimą sau draugą...
Vienatvėj stovi
Tik apkerpėjęs stuobrys.
2009
2009 m. vasario 8 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą