O, kokia mėlyna
Dangaus kepurė,
O ausyse eglutės-
Aukso auskarai.
Kada žiūriu
Užvertus galvą,
Nuslenka ir man
Net ant pečių
Nelaikoma kepurė
Ir stovime pamėlę-
Aš ir sniego dribsniai
Ant plačių šakų
Sušalę gabalais.
O, kokios aukštos,
Kai iš viršaus
Į mane pasižiūri,
Bet kartais apačioj
Pabūti net geriau,
Nesiaučia vėjas
Ir nenumuša kepurės-
Vis tiek nesieksiu
Mėlyno dangaus.
2009
2009 m. vasario 21 d., šeštadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą