Prie upeliukų, miškuose,Kur eglių šakos svyra,
Vidurnaktį velėja, prausia,
Šukuoja plaukus laumės;
Ant kelmo sėdasi velniai
Ir ragiukus atkišę laukia,
Kas pokerį su jais sužais...
Jei lošti,- tai iš milijono,
Kai laumės prižiūrės,
Garbaniai bus vaikai...
Per menkos paprastos vilionės-
Nemokam patys šėlti,
Ilgoki ir nuobodūs būna vakarai.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą