Magiška trauka

Gražiausia pamatyti tai,
Ko niekas iki šiol nemato-
Mažiausią samaną miške
Ir kerpę ryškią ant kamieno šlapio,
Kaip žvakę švytinčią,
Brūzgyne ar alksnyno šakose...
Juk niekas širdžiai nepasako,
Ką vertiname ir už ką-
Patsai išsirenki gražiausią lapą,
Kuris pakibo vėjo nešamas
Ir liko amžinai tarp žemės
Ir dangaus melsvam fone...
Mieliausia prisiglaust prie tako,
Kuris į niekur žvėrių pėdomis nuves,
Pradingsta prie pat liūno-
Gal čia niekas nebevaikšto,
Nebegeria vandens,
Kurio seniai nėra...
Kodėl šios vietos magiškos-
Ateiti traukia,
Kur net jokių pėdų nėra.
2009