Šokuoja per pusnis saulutė,O vėjas vejasi greičiau-
Aplenkia ir sniegelį pučia
Jai į akis, dar šilumos nedaug...
Kaip akys pasiilgo saulės,
Geltonų jos ilgų plaukų-
Paglostyčiau kiekvieną
Mažutėlę sniego saują
Nuo švytinčių baltų laukų,kalnų.
Pasėmiau žaižaruojantį pasaulį,
Bet vėjas nupūtė snaiges...
Juk negaliu aš galynėtis
Su galiūnais ir mažytę laimę
Sau parsinešiu lūpose-
Tik vėjo nešamas dainas.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą