Aš nejaučiu,
Kaip medžiai rauda,
Nes nematau žalių akių-
Atsiveria žaizda,
Kai ant kamieno randas
Kraujuoja amžinu skausmu.
Aš negirdžiu,
Kaip šakose suvirpa
Dejonė lapų ,
Krintančių rudų-
Žiema po kojomis
Pabarsto sniego pūką,
Kad garsas nepasklistų
Po visus miškus.
Aš prieinu,
Paglostau-skauda...
O kiek širdy tokių
Randų.
2009
2009 m. vasario 16 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą